eitinoji

eitinóji sf. emph., eitinója ėjimas, metas eiti: Ar reiks Jurgiui kariuomenėn eiti? – Kad bus eitinóji, tai eis Š. Kai bus eitinója, ir išeisi, o dabar da pasėdėk Slm. Kurgi tu eisi vakaruškos[na], kad da tau ne eitinója (dar per jauna tebesi) Slm.